Čia vieta - kur menas praranda savo formą, o turinys išsilieja lauk. Žinoma, tai sena diskusija, kas svarbiau: forma ar turinys. Tačiau reikia pripažinti, kad forma be turinio dažnai nėra netgi įmanoma, bet kad tą pilnai perprasti, reikėtų pabėgti kiek toliau - iki pačios pradžios. Iki tada, kai energija virto materija, o materija virto energija, iki tada kai milžiniškos energijos plazmos turinys išsiliedavo ir susigerdavo į save. Taip, tiek forma, tiek ir turinys praranda savo prasmę, jei yra suvokiami tik atskirai.

Čia, viskas susilieją į vieną beformią formą nuolat besipinančią ir talpinančią save į išgalvotą kiautą, kuris iš tiesų yra vieas ir tas pats daugelio matmenų aspektu.

Tačiau, žinoma, toks požiūris iš dalies beformis, ir nenorime įpiršti jo Jums: juk kiekvienas gali sėkmingai turėti savo poziciją, manydamas, jog mato daugiau, plačiau ar skaniau nei kiti. Ir gal būt tai tiesa, svarbu, kad akys nebūtų apdumtos talento iliuzijos. Juk reikia pripažinti, daugelis dalykų, kuriuos matome aplink save yra tik įskiepytos tobulus iliuzijos projekcijos bemaž visuomet praradusios savo idėjinę paskirtį...

Požiūris - visuomet svarbiausia...